Ar yra taip skaudėję, kai atrodo, kad dėl savo partnerio padarysi bet ką, o jis nuo tavęs tik tolsta? Darosi vis šalčiau. Bet tavo karšta širdis pasiruošusi pereiti visus išbandymus. Taip šiuolaikinio danų kompozitoriaus Hanso Abrahamseno operoje „Sniego Karalienė“ jaučiasi Gerda.

Istorija apie Gerdą ir Kajų gyva jau bemaž 200 metų. Hanso Christiano Anderseno sukurtoje pasakoje „Sniego Karalienė“ du draugus išskiria į vieno iš jų širdį įsiskverbęs šaltis. Kajų pagrobia Sniego Karalienė ir nusitempia į ledo rūmus, o Gerda sukaupusi visą drąsą eina jo ieškoti.

Abrahamsenas operoje Gerdą ir Kajų paverčia vidurio amžiaus krizę išgyvenančia pora. Kajus suserga psichine liga ir atitolsta nuo Gerdos, o ji renkasi su juo būti. Beslaugydama Kąjų ji užmiega ir sapnuoja savo vidinę kelionę.

Muzikologė ir muzikos ekspertė Veronika Janatjeva puikiai supranta šiuolaikinę operą. Ji sako, kad Abrahamsenas tiesiog apsėstas sniego idėjos ir Gerdą laiko stulbinančią transformaciją patiriančiu personažu. Iš išsigandusios mergaitės ji tampa suaugusia moterimi, turinčia priimti sprendimus ir kreiptis pagalbos.

Aktorius ir režisierius Paulius Tamolė, šią vasarą pristatęs savo „Sniego Karalienės“ versiją, pasaką mato kaip tobulą pavyzdį savo vaikams. Jį žavi Gerdos auka dėl Kajaus – tokiame geste jis mato stiprybę ir grožį.

Su Gerda puikiai tapatintis galinti Gustė keletą metų gyveno su žmogumi, sirgusiu depresija. Besiklausydama Gerdos arijos ji tarsi pamatė save iš šono. Kaip ir Gerdos, jos gyvenimas tuo metu sukosi tik aplink jį. Bet galiausiai ji suprato, kad žmogaus vien meile nepakeisi.

Prodiuseriai Adomas Zubė ir Elžbieta Radušytė