Podchaser Logo
Home
Giuseppe Verdi „Kaukių baliaus“ raganos Ulrikos jėga

Giuseppe Verdi „Kaukių baliaus“ raganos Ulrikos jėga

Released Monday, 11th January 2021
Good episode? Give it some love!
Giuseppe Verdi „Kaukių baliaus“ raganos Ulrikos jėga

Giuseppe Verdi „Kaukių baliaus“ raganos Ulrikos jėga

Giuseppe Verdi „Kaukių baliaus“ raganos Ulrikos jėga

Giuseppe Verdi „Kaukių baliaus“ raganos Ulrikos jėga

Monday, 11th January 2021
Good episode? Give it some love!
Rate Episode

Klasikines operas rašė vyrai. Ir nieko keista, kad jose stiprių moterų beveik nėra. Vos viena kita. Ir ta — ragana, kuriai skiriama viena scena. Tokia yra Ulrika iš Giuseppe Verdi operos „Kaukių balius“. Užtat ji galinga ragana, žinanti ne tik gamtos paslaptis, bet ir žmonių likimus.

Operoje Bostono gubernatorius Rikardas organizuoja balių, į kurį, pasirodo, pakviesta ir jo sena meilė Amelija, jo sekretoriaus Renato žmona. Rikardas sužino apie būrėją Ulriką, kaltinamą raganyste, ir nusprendžia pas ją užeiti. Apsimetęs eiliniu piliečiu, jos paprašo išburti jam ateitį. O Ulrika pasako tai, ką mato žvaigždėse: žmogus, kuris paspaus jam ranką, dar šį vakarą jį nužudys. Į sceną įeina Renatas ir, žinoma, paspaudžia Rikardui ranką. Taip ir įvyksta: vakare kaukių baliuje Renatas, sužinojęs apie Rikardo ir Amelijos santykius, jį nuduria.

Šiandien atidžiau pažiūrėsime į raganos Ulrikos personažą ir sceną „Re dell'abisso, affrettati“. Ji yra viena iš nedaugelio moterų XIX amžiaus operoje, kuri scenoje nekalba apie vyrus, nėra įsimylėjusi ar netekusi meilės. Ji yra stipri pati savaime. Ji tokia stipri, kad aplink ją žmonės stovi ratu.

Operos solistei, mecosopranui Jovitai Vaškevičiūtei Ulrika buvo pirmasis vaidmuo didžiojoje scenoje, todėl įsirėžė giliai. Ji sako, kad Ulrika yra burtininkė, jaučianti likimo varpo dūžį ir galinti tai pasakyti garsiai. Jovita mano, kad raganos archetipas šiandien kaip niekad svarbus: klimato krizė reikalauja atrasti naują, gilesnį ryšį su gamta, o sudėtingi laikai kviečia ieškoti tiltų su pasąmone ir tikėjimu.

Fotografė Neringa Rekašiūtė jau daug metų domisi raganomis ir maginiu mąstymu. Cituodama antropologus ir pasakas iš viso pasaulio ji sako, kad tamsus, negatyvus raganos įvaizdis suformuotas krikščionybės ne taip ir seniai. Iki tol raganos buvo suvokiamos daug labiau ambivalentiškai: kaip galingos gamtos moterys jos turėjo laisvę – padėti ar nuskriausti. Ir ta laisve mėgdavo naudotis.

Prodiuseriai Adomas Zubė ir Magdalena Kozlovskaja

Show More

Unlock more with Podchaser Pro

  • Audience Insights
  • Contact Information
  • Demographics
  • Charts
  • Sponsor History
  • and More!
Pro Features