Richardo Strausso operos „Elektra“ centre esančiai princesei Elektrai trūksta tėvo. Ji kupina ilgesio, todėl kupina pykčio. Kančia yra vienintelė jos gyvenimo būsena. Ji tampa priklausoma nuo kančios. Kančia tampa jai maloni.

Vaikystėje jos akyse motina Klitemnestra nužudė tėvą Agamemnoną. Nuo pat tada Elektra teturi vieną tikslą: tuo pačiu kirviu motinai ir jos vyrui atkeršyti. Ji tiki, kad tik tai gali ją išvaduoti nuo skausmo ir tėvo sielai suteikti ramybę.

Pirmoji jos scena, monologas „Allein! Weh, ganz allein“ – „Viena! Tokia viena“ – tai kasdienis jos ritualas prisimenant tėvą. Jo metu ji užhipnotizuoja save ir įsivaizduoja, kaip atkeršijusi motinai triumfuoja.

Operos solistė, sopranas Aušrinė Stundytė Elektros vaidmenį atliko Zalcburgo festivalyje. Ji sako, kad emocijų gylis Richardo Strausso kūriniuose panašus į tą, kurį ji išgyveno paauglystėje. Jai Elektra – ne kokia išprotėjusi psichopatė, kaip įprasta ją matyti, o vaikas, išsiilgęs tėvo meilės.

Kompozitorė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė yra tikra Richardo Strausso muzikos apaštalė. Jo „Salomėjos“ įrašų kasetes ji nešdavosi iš šeimos į šeimą ir apie operą pasakodavo taip įtraukiančiai, kad ja susižavėdavo konservatyviausi. Ji sako, kad Straussas taip įtikinamai kuria personažus, kad laisvai gali susitapatinti su Elektra, bet atsitraukęs supranti, kad iš tiesų juk nieko panašaus gyvenime nepadarytum.

Aktorė Greta Šepliakovaitė Elektros vaidmenį atliko Kauno nacionalinio dramos teatro spektaklyje, režisuotame Jaša Koceli. Elektros vaidmenį ji dedikuoja savo tėčiui, kurio vaikystėje jai labai trūko. Tas tėvo ilgesys, kurį patiria Elektra, jai gerai pažįstama būsena. Bet nepažįstamas Elektros kerštas ir pyktis – nebent griaunantis sistemą. Jos manymu, Elektra yra tokia moteris, kuri nori gyventi gyvenimą taip, kaip jai atrodo teisinga, o ne kad įtiktų motinai ar jai tarnaujančiam chorui.

Prodiuseriai Adomas Zubė ir Magdalena Kozlovskaja