Jei tik ketini ką pasakyti, ar parodyti, neišvengiamai nori akies, ausies, kitų juslių. Rašytojai turi skaitytojus, režisieriai — žiūrovus, reklama — vartotojus, socialinių tinklų gyventojai — sekėjus. Saviti auditorijos sinonimai tik iliustruoja jos įvairenybę.

Auditoriją galima minkyti, skatinti jos prielankumą, sudominti idėjomis ir produktais, baisiai pamažu lipdyti naujas socialines normas, klaidinti, emocinti, mobilizuoti ir taip toliau.

Pasvarstykime apie auditoriją ir jos pavidalus, apie mūsų simbiozę, apie auditorijos svarbumą ir žiaurumą, apie amžiną prekybą dėmesiu.

Kitaip tariant ir apie save, save veidrodyje ir save prie ruporo.

Laidoje mintimis apie auditoriją dalijasi: rašytojas Marius Ivaškevičius, nepriklausoma kuratorė ir rašytoja Laima Kreivytė, poetas ir vertėjas Marius Burokas, poetas Aidas Marčėnas, režisierius Ignas Jonynas, psichologė Aurelija Auškalnytė, vertėja Rūta Jonynaitė, poetas ir vertėjas Tomas Venclova, meno kuratorius Valentinas Klimašauskas, literatūros kritikė Jūratė Čerškutė.

Ved. Tomas Ramanauskas