Per 30 metų besitęsiančios Kazachstano autokratijos laikotarpį šalis spėjo išgyventi ilgametį asmenybės kulto kūrimą ir jo staigų žlugimą bei žūtį. Politiniai nužudymai, brutalūs susidorojimai su taikiais streikuotojais, ekonominis nestabilumas, korupcija, centrinėse miestų aikštėse nuverstos pirmąjį šalies prezidentą vaizduojančios statulos ir vieni kruviniausių protestų posovietinių valstybių istorijoje – iš vienos pusės.

Iš kitos – muzika, besivystanti socialinių ir politinių nestabilumų nuošaly, bet kartu ir viduje. Muzika, kurioje protestas – tai savo kultūros ir identiteto paieškos.

Penktoje laidoje „Protesto garsas“ kartu su Tomu Valkausku ir Benu Gerdžiūnu neriame į sociopolitinį ir muzikinį Kazachstano pasaulius nuo popscenos iki hiphopo, remdamiesi muzikos leidyklos „Ozen“ įkūrėjo bei muzikinių klipų režisieriaus Aizato Kusainovo žiniomis.