Pirmasis skaitinys (Iz 55, 10–11)

„Kaip lietus ir sniegas nukrinta iš dangaus ir tenai nebegrįžta, bet drėkina žemę, kad dygtų ir želtų, kad neštų sėjėjui sėklos ir valgytojui duonos, taip žodis, išeinąs iš mano burnos; jisai pas mane nesugrįžta bergždžias – įvykdo, ko noriu, atlieka, kam siųstas“. 

Atliepiamoji psalmė (Ps 64, 10–14) 

P.  Grūdai nukrito į gerą žemę ir išaugę davė derlių. 

Lankai tu, Viešpatie, žemę, drėgmę jai duodi,
 rūpini gausiai.
 Pilnos vandens Dievo upės…
 Tu augini žmogui javą. – P. 

Jam žemę parengi šitaip:
 dirvos vagą palaistai, sulygini grumstą,
 lietumi padarai jį minkštesnį,
 palaimini dygstantį grūdą. – P. 

Ir kur tik tavo lankyta,
 visur gausus derlius,
 metinis tavo geradarybių vainikas.
 Dykumoj veši ganyklos,
 ir kalvos klesti, žaliuoja. – P. 

Čia laukuose pasklidusios kaimenės ganos,
 tarpsta kloniuose javas,
 tau skamba dainos ir giesmės. – P. 

Antrasis skaitinys (Rom 8, 18–23) 

    Broliai! 
     Aš manau, jog šio laiko kentėjimai nereikšmingi, lyginant juos su būsimąja garbe, kuri mumyse bus apreikšta. Kūrinija su ilgesiu laukia, kada bus apreikšti Dievo vaikai. Mat kūrinija buvo pajungta tuščioms pastangoms, – ne savo noru, bet pavergėjo valia, – su viltimi, kad ir pati kūrinija bus išvaduota iš pragaišties vergovės ir įgis Dievo vaikų garbės laisvę. 
     Juk mes žinome, kad visa kūrinija iki šiol tebedūsauja ir tebesikankina. Ir ne tik ji, bet ir mes patys, kurie turime dvasios pradmenis, – ir mes dejuojame, laukdami įsūnijimo ir mūsų kūno atpirkimo. 

Posmelis prieš evangeliją 

P.  Aleliuja. – Sėkla yra Dievo žodis, o sėjėjas – Kristus.
                      Kas jį atranda, gyvens per amžius. – P. Aleliuja. 

Evangelija (Mt 13, 1–9. (10–23)) 

    Vieną dieną, išėjęs iš namų, Jėzus sėdėjo ant ežero kranto. Prie jo susirinko didžiulė minia; todėl jis įlipo į valtį ir atsisėdo, o visi žmonės stovėjo pakrantėje. Ir jis daug jiems kalbėjo palyginimais. 
     Jis sakė: „Štai sėjėjas išsirengė sėti. Jam besėjant, vieni grūdai nukrito prie kelio, ir atskridę paukščiai juos sulesė. Kiti nukrito ant uolų, kur buvo nedaug žemės. Jie netrukus sudygo, nes neturėjo gilesnio žemės sluoksnio. Saulei patekėjus, daigai nuvyto ir, neturėdami šaknų, sudžiuvo. Kiti grūdai nukrito į gerą žemę ir davė derlių: vieni šimteriopą, kiti šešiasdešimteriopą, dar kiti trisdešimteriopą. 
     Kas turi ausis, teklauso!“ 
 
Šaltinis: https://lk.katalikai.lt/_dls/abc/a_e15_s.html

Support the show (http://paypal.me/PovilasNarijauskas)