Per skubėjimą pamirštame išgirsti žmogų – kuriantį, dirbantį, atrandantį ir dalijantį. Gebantį iš gilių tautos šaknų, tradicijų ištraukti tai, kas vertingiausia, ir pritaikyti šiandienai. Nesvarbu kas – medžio drožėjas, akmenskaldys, stogdengys, sūrių spaudėjas, bandelių kepėjas – visi, turintys tvirtą pasaulėžiūrą ir pasaulėvoką, pripildo mūsų gyvenimą gyvasties, suteikia saugumo jausmą ir tikėjimą ateitimi.