Podchaser Logo
Home
Šviesi ateitis

LRT

Šviesi ateitis

A weekly Science podcast
Good podcast? Give it some love!
Šviesi ateitis

LRT

Šviesi ateitis

Episodes
Šviesi ateitis

LRT

Šviesi ateitis

A weekly Science podcast
Good podcast? Give it some love!
Rate Podcast

Episodes of Šviesi ateitis

Mark All
Search Episodes...
Paskutinėje sezono laidoje – pastarojo meto karščiausių mokslo tendencijų apžvalga. Kas naujausio įvyko sparčiai tobulėjančių dirbtinio intelekto technologijų pasaulyje? Kodėl dabar tiek daug kalbame apie ilgo gyvenimo taisykles ir kokią įtaką
Pasaulio biobankuose kaupiama biologinė medžiaga ir kita moksliniams tyrimams reikalinga sveikatos informacija: nuo antibiotikams atsparių bakterijų ir virusų iki mėginių, susijusių su cukriniu diabetu ar vėžiu. Vystantis technologijoms, tokie
Pastarąjį mėnesį didžiosios technologijų įmonės pristatė intriguojančias dirbtinio intelekto naujoves: „OpenAI“ paskelbė patobulintą kalbos roboto „ChatGPT“ versiją „GPT-4o“, kuris išsiskiria savo greičiu ir gebėjimu balsu reaguoti į vartotojo
Genų redagavimo technologija paspartino gyvūnų organų transplantacijos pažangą, o pastaraisiais metais įvyko ir pirmosios istorinės operacijos su savanoriais – sunkiai sergantiems pacientams persodinti genetiškai modifikuoti kiaulės organai, ši
Prognozuojama, kad ateityje dauguma žmonių gyvens iki 100 metų, o, tobulėjant technologijoms, ir dar ilgiau – iki 120 ar net 150-ies. „Senėjimą dabar norime valdyti, o ne palikti savieigai“, - sako VU Gyvybės mokslų centro mokslininkė dr. Miglė
Nuo vaikystės fizika besidomėjęs Mindaugas Šarpis, atrodo, gali atsakyti į bet kokį klausimą apie prieš 70 metų įkurtą didžiausią pasaulyje dalelių laboratoriją CERN. Dar ne taip seniai pats dirbęs Šveicarijos ir Prancūzijos pasienyje esančiame
Po truputį mokslas padeda mums suvokti, kaip jaučiasi ir mūsų kalbą supranta augintiniai. Naujas Budapešto Lorando Etvešo universiteto tyrimas parodė, kad šunys žino, jog tam tikri žodžiai reiškia tam tikrus objektus. Tyrimo autorė mokslininkė
Pastaruoju metu vis dažniau girdime apie ugnikalnių išsiveržimus, stebime gamtos spektaklį Islandijoje ir kitose pasaulio vietovėse. Tačiau geologas Audrius Čečys ramina – nėra duomenų, kad vulkaninis aktyvumas pasaulyje didėtų. Dar vienas laid
„Daug žmonių galvoja, kad jei trumpiau miegos, turės daugiau laiko nuveikti darbus. Tai yra tokia didelė klaida – jeigu neišsimiegame, mes švaistome laiką“, - pabrėžia Oslo universiteto neuromokslininkė, LRT RADIJO tinklalaidės „Miego DNR“ auto
Ar žinote, kas yra pavojingiausias gyvūnas žmogui? Tai ne gyvatės, rykliai ar liūtai – o dažnai vos pastebimi uodai. Tokį grėsmingą titulą šiems gyvūnams suteikė JAV ligų kontrolės ir prevencijos centras. Uodų pernešamos ligos kasmet pražudo pe
Esame nuolat prisijungę prie išmaniųjų įrenginių; jei sunku, laikino džiaugsmo ieškome pirkdami naujus daiktus, vienu ypu galime sužiūrėti visą serialo sezoną, pasineriame į maistą, alkoholį, kitas medžiagas ar veiklas. Vis trapesnį dabartinės
Šiandien per daug organizmo reakcijų vadiname alerginėmis, o viešojoje erdvėje skambančius pasvarstymus, esą alergiškų žmonių vis daugėja, objektyviai vertinti sudėtinga, mano VU profesorė, gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Laura Malin
Apie vandenyno dugną šiandien žinome mažiau nei apie Marso paviršių. Giliavandenių rūšių kol kas aprašyta vos 10 procentų. Tyrimus apsunkina didelis slėgis vandenyno gelmėse, tačiau, besivystant technologijoms, pažanga – vis spartesnė. Itin tob
2021 m. NFT (nepakeičiamųjų žetonų) meno kūriniai išgyveno tikrą aukso amžių – žmonės už tik virtualioje erdvėje pasiekiamą kūrinį buvo pasiruošę mokėti tūkstančius. Nors pastarieji metai rinkai buvo nesėkmingi, o artimiausios prognozės kol kas
Palydovinis internetas nėra naujiena, tačiau į orbitą kylant vis daugiau interneto ryšio palydovų, kalbama apie perversmą šioje srityje: esą nedidelių palydovų spiečiai arba kitos iniciatyvos, pavyzdžiui, distanciniu būdu valdomi balionai, gali
Nors gyvename ne vieną tūkstantį metų grybų kompanijoje, jų ištirta tik kiek mažiau nei 10 procentų. Visgi, unikalios grybų savybės šiandien leidžia šiuos organizmus pritaikyti ne tik maisto pramonėje, bet ir daugelyje kitų sričių – nuo teršalų
Roboto ir žmogaus santykiai jau seniai jaudino populiariąją kultūrą. Šiuolaikinėje visuomenėje augant vienišumui, tai vis labiau tampa realybe: sparčiai didėja robotų kompanionų, padedančių buityje, ir robotų humanoidų, stebėtinai panašių į žmo
Apie moterų sveikatą šiuolaikinis mokslas dar žino labai nedaug. Nepaisant dešimtmečius trunkančių pažadų, moterims nepakankamai atstovaujama klinikiniuose tyrimuose, net laboratorinės pelės dažniausiai yra patinai. Lietuvė neuromokslininkė Emi
Ekspertai sako, kad naujosios technologijos neatsiejamos nuo švietimo ateities, mat ugdymo turinys tampa vis labiau skaitmenizuotas, o vis daugiau klasių išmėgina pamokas virtualioje erdvėje arba simuliuoja užduotis kompiuteriniuose žaidimuose.
Mokslininkai jau seniai atrado ryšį tarp žarnyno ir smegenų. Mikrobiota netgi vadinama „antrosiomis smegenimis“, nes šie mikroorganizmai turi didelės įtakos mūsų savijautai ir nervų sistemai. Šiandien dėl mitybos ir kitų veiksnių mikrobiotos įv
Sparčiai augant aviacijos pramonei, kai kurios ateities vizijos skamba kaip iš fantastinio filmo: lėktuvai patys generuos energiją, skraidysime be pilotų, o vaizdus ore matysime pro panoraminius langus. Aviacijos ekspertai tokias idėjas vertina
Pirmiausia pradėti naudoti karinėje pramonėje, ir dabar dronai neatsiejami nuo saugumo ir gynybos sistemų. Lietuvoje gaminamus dronus karo lauke naudoja ir ukrainiečiai, tiesa, potencialas gamybai mūsų šalyje yra gerokai didesnis, tik, kaip tei
Nors COVID-19 atvejų skaičius vėl auga, visuomenei tai nebekelia tiek baimės, kiek prieš beveik 4 metus. VU Gyvybės mokslų centro vyresnysis mokslininkas dr. Gytis Dudas sako, kad ši pandemija, sukelta koronaviruso SARS-CoV-2, mokslui yra pirmo
Vokietijos mokslininkai sako, kad amžinybė kvepia bičių vašku, bitumu ir medžių sakais. Taip jie teigia ištyrę ingredientus, naudotus balzamuojant maždaug prieš 3500 metų mirusią senovės Egipto didikę Senetnay. Net ir praėjus tūkstančiams metų,
Elono Musko įmonė „Neuralink“, kurianti smegenų implantus, netrukus ruošiasi atlikti bandymus su žmonėmis. Smegenų ir kompiuterių sąsaja, tikimasi, padės atkurti kalbos funkciją, regą, suteiks daugiau galimybių valdyti galūnių protezus. Kalbama
Rate

Join Podchaser to...

  • Rate podcasts and episodes
  • Follow podcasts and creators
  • Create podcast and episode lists
  • & much more

Unlock more with Podchaser Pro

  • Audience Insights
  • Contact Information
  • Demographics
  • Charts
  • Sponsor History
  • and More!
Pro Features