„Tėvai sako – čia vat su mokiniais dirbt reikės, jie dabar gi labai turi savus principus, visai kitas jaunimas ateina… Bet, sakau, o kas kitas, jeigu ne aš, būsiu ir tapsiu mokytoju? Mokytojų ar už mažą algą, ar už didelę turi būt visada“, – sako 19-metis Vakaris Stankauskas, kuris groja akordeonu, studijuoja Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijoje ir nori būti muzikos mokytoju.

Vakario aistra – toli gražu ne tik muzika. Dar viena jo aistra – įvairūs sovietinės Lietuvos likučiai. Pavyzdžiui, „Žigulys“, kuriuo jis realiai iš Druskininkų važinėja į paskaitas Kaune.

„Žmonėms įdomu. Klausia, tai kelintų metų, tai kiek valgo. O valgo 8 litrus – visai, sakyčiau, normaliai. Vairą sunku susukt. Priprasti reikia“, – juokiasi.

Vaikinas technikoje nusimano – ir dabartinį savo „Žigulį“, ir kadaise savo turėtą „Moskvičių“ jis restauravo bei remontavo pats savo rankomis.

„Garbanoti plaukai, tai duoda žinot… Būna, palendu po mašina ir va, jau žiūrėk – kur šlangutė trūko, ant plaukų pilną stabdžių skysčio… Visko būna, visko“, – pasakoja.

Vakariui sovietinės Lietuvos laikotarpis toks įdomus, kad jis Milioniškių kaime, senelių sodyboje, yra įkūręs įvairių sovietinės Lietuvos rakandų muziejų, o savo kambarį Druskininkuose pavertęs mini muziejumi. Pvz., jo kambaryje ant keturių medinių kojų stovi televizorius „Tauras“.

„Televizorius puikiai veikia. Aišku, girdite tokį aukštą dažnį, labai cypia. Jis pilnai veikia. Anksčiau žiūrėdavau žinias“ – savo kambarį rodo 19-metis iš Druskininkų Vakaris Stankauskas.

Ved. Edvardas Kubilius.