Ilgus žiemos vakarus užsidaręs namuose matai tik pro langą prabėgantį gyvenimą. Lygiai kaip ir Erika iš Samuelio Barberio operos „Vanessa“.

Operoje – užsidariusi rūmuose Vanessa dvidešimt metų laukia prarasto mylimojo Anatolijaus. Kartu su ja nuo pasaulio atskirtos jos dukterėčia Erika ir Baronienė. Visos trys tuščiuose namuose jaučiasi įkalintos savo pačių skausmo ir vienatvės. Galiausiai rūmuose pasirodo jaunas, žavus vyras vardu Anatolijus. Bet paaiškėja, kad tai ne tas, kurio laukė Vanessa. Šis Anatolijus – jos žuvusio mylimojo sūnus tokiu pat vardu. Vanessai jį atstūmus, Anatolijų įsimyli Erika. Bet kai Vanessa supranta, kad jaunasis Anatolijus gal net geriau nei tas, kurio ji laukė, jis palieka Eriką ir su Vanessa išvyksta į Paryžių. Tada jau Erika užsidaro rūmuose, savo vienatvėje ir laukia.

Erikos arija „Must the winter come so soon“, kurioje ji klausia, ar skausmo žiema turi ateiti taip greit, skamba dar prieš jai sužinant skaudžią istorijos pabaigą. Pro tamsių rūmų langą ji žvelgia į pasaulį, kuriame laksto elniai ir ūbauja pelėdos. Ir pati ūbauja skausmo ir vienatvės kupiną dainą.

Baritonas Steponas Zonys yra tikras Barberio operos fanas. Jis sako, kad Erikos arija yra tapusi beveik mecosopranų himnu. Ją, nors ir trumputę, nėra paprasta atlikti. Šita arija „tarsi prasidėjo ir niekad nesibaigia, eina kaip Erikos sapnai – kažkur toli toli“, – sako jis ir priduria, kad jai atlikti reikalinga begalinė kantilena, dainingumas.

Laura Dubosaitė, psichologė, LMTA lektorė ir, svarbiausia, smuikininkė, sako, kad ši arija kupina vienatvės ir slogių išgyvenimų. Laura žino, kad skausmas kaip upė, į kurią įbridęs, turi perbristi į kitą krantą – ir tai užtrunka. O Erikos situacija kažkuo panaši į tą, kurioje šiandien atsidūrė daugybė žmonių: ji, fiziškai ir socialiai atskirta nuo pasaulio, išgyvena prabėgančio laiko gedulą. Laura pasakoja, kad tokia patirtis gali iššaukti išgyvenimus, kuriuos manėme supratę, santykius ir situacijas, su kuriomis lyg ir susigyvenome.

Pataisymas: Opera prasideda ne žodžiais „bulvių košė“, o „perlinių kruopų sriuba“. Vanessos partija prasideda žodžiais „per daug padažų”.

Prodiuseriai Adomas Zubė ir Magdalena Kozlovskaja